prieeiga

príeeiga sf. (1) žr. prieiga: 1. Užramstė visas prieeigas prš. Kačerga stovi prie [krosnies] príeeigos Ign. 2. Kur dirbs, kur nedirbs, o jo príeeiga Tarnagaloj Upt. Vis kur buvęs pareina ant savo príeeigą Upt. Šitame kieme turim gerą príeeigą Dl. Dabar visa jo príeeiga par savo paną, daugiau niekur nematysi Ds.